Valsas mano miestui

Nuvinguriuoja pievom Šešupė,

bunda kas rytą miestas šviesus…

Kaip jis gyvena ir kas jam rūpi?

Į kokią šventę telkia visus?

 

Buvo atėmę sovietai jo vardą

ir pavadinę kitaip – Kapsuku.

Jame užaugo net kelios kartos,

bet laisvės blyksnis telkė visus

 

susigrąžinti tą vardą seną,

taip iškiliai – Marijampole – šaukt!

Su juo senoliai mūsų gyveno…

Klestėk, Marijampole, puoškis ir auk!

          Taip kovo 10-osios  popietę mokykloje prasidėjo šventė „Valsas mano miestui“, skirta  Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Marijampolės vardo miestui susigrąžinimo 25-osioms metinėms paminėti. Daugiau kaip mėnesį klasėse netilo šurmulys ir repeticijos, girdėjosi valsų melodijos, tad visiems buvo smalsu pažiūrėti, ką parengė kitų klasių mokiniai, ir sušokti valsą savo miestui. Šventės pradžioje sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius J. Kukukas. Šventę vedė penktokės Ugnė ir Irma bei aštuntokai Paulina ir Markas, kiekvieną šokį pristatydami prasmingais  Č. Jakštytės ir kitų poetų posmais. Pirmieji savo valsus, pavadintus „Viens, du, trys“ , „Draugų valsą“ ir „Valso sūkury“,  šoko penktokai, juos keitė šeštokų „10 svajonių“, „Valso ritmu“ bei iki skausmo pažįstama „Mamos suknelė“. Septintokai nukėlė į pavasarį su „Pavasario“, „Gėlių“ ir „Vienos“ valsais. Na, o vyriausieji valsais stengėsi atskleisti gilesnes prasmes. Devintokai šoko „Pirmąjį valsą“, aštuntokai – valsus „Skrydis“, „Myliu“, „Merginos – tai žuvėdros“ . Paskutinis akordas – 7 d klasės „Valsas Suvalkijai“ . Direktoriaus pavaduotojos R. Baronienė ir D. Balandienė  įteikė Padėkos raštus  klasių kolektyvams ir auklėtojoms už  didelį triūsą, kuriant gražią ir prasmingą šventę, palinkėjo dalyvauti miesto Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiuose, savo darbais, pasiekimais ir gražiu elgesiu puošti ir garsinti miesto ir savosios mokyklos vardą.