Tradicinė jaunųjų kūrėjų šventė „Auksinis rudenėlis“
Vėl saulutė nusileido,
Apsiniaukė tuoj dangus.
Atkeliavo rudenėlis
Į gimtuosius kampelius. (G.Grikietytė, 7a kl.)
Sūduvos kraštas garsus kaip daug Lietuvos žymių žmonių išleidęs į gyvenimą. Į šiaurės vakarus nuo Igliaukos, maždaug trečiame kilometre, stovi medžių apsupta sodyba, kurioje stūkso dar praeito šimtmečio pradžioje statyti pastatai. Sodyboje yra didelis tvenkinys, kurį supa gražiai išsirikiavusių maumedžių eilė, o netoliese – senas gražus sodas. Tai rašytojo Anzelmo Matučio gimtinė, kurioje prieš dvejus metus vyko „Auksinio rudenėlio“ šventė.
Šiemet, keliaudami poeto gyvenimo ir kūrybos takais, jaunieji kūrėjai aplankė į poeto gimtinę Alytuje, kur prabėgo patys kūrybingiausi A.Matučio gyvenimo metai. Pabuvojo poeto kambaryje, klausėsi muziejaus darbuotojos pasakojimo apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Rašytojo kambarėlyje išlikę gausybė prisiminimų apie jo keliones, kūrybinius pakilimus – gražiausias gyvenimo akimirkas. A.Matučio bibliotekoje apie pusantro tūkstančio knygų. Kambaryje tvyro kūrėjo atmosfera, ant seno rašomojo stalo stovi spausdinimo mašinėlė, kuria poetas spausdino pačias gražiausias eiles vaikams. Pro kambario langą matosi pušynas, todėl žmonės sakydavo: „Vienoje pušyno pusėje tuksena genelis, o kitoje – poetas rašomąja mašinėle“.
Aplankę muziejų visi susirinko namo pirmame aukšte, kur jaunieji kūrėjai skaitė savo parašytus kūrinius. Skambėjo ne tik poezijos posmai, bet ir proza, dienoraščio gabalėlis, atsiminimų ištraukos. Mokiniams įdomūs įvairių žanrų kūriniai. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja R.Baronienė pastebėjo, kad šiemet sunku buvo rasti miške grybų, tačiau mūsų mokykloje jaunųjų kūrėjų visada atsiranda.
Iš muziejaus nuvykome aplankyti poeto A.Matučio kapą Alytaus kapinėse. Ten tarp išdidžių pušų tyloje ir ramybėje rymo poeto mylimiausias personažas Drevinukas. Visi pamąstėme, kad kiekviena kelionė rašytojo gyvenimo ir kūrybos takais suteikia dvasinės ramybės, išlaisvina kūrėjo sielą ir nutiesia kelią naujiems kūriniams.
