Greta Gasčiauskaitė, 8c klasės mokinė

 

 

Lietuvai

Ten, kur pievos, kur laukai,

Kur žali, žali miškai,

Teka upės, vinguriuoja,

Ir melsva banga  pamoja.

 

Ei, pažvelk tenai į tolį!

Jūra Baltijos putoja,

Švelnus vėjas ir dangus,

Smėlis šiltas ir birus…

 

Lietuva, šalele mano,

Branginu Tave be galo.

Saulės spindulius skaisčius

Ir melsvus debesėlius.

 

Lietaus lašeliai

Viens po kito krenta žemėn

Iš dangaus melsvi lašai.

Jie visi labai panašūs,

Jie visi dangaus vaikai.

 

Tik pažvelk kokio mažumo,

Tik pažvelk kokios spalvos!

Saulės šviesą jie atspindi,

Krenta jie be paliovos.

 

Kai barbena jie į langą,

Liūdna darosi labai.

Debesys atrodo verkia,

Verkti norisi su jais.

 

Bundanti diena

 

Padvelkia tyra ramaus ryto gaiva,

Atsikelia paukščiai, prabunda gamta.

Lyg perlai žolėj atsispindi rasa.

O saulė prabudus mojuoja ranka.

 

Tik pažiūrėk! Kokios gražios tos gėlės,

Paliestos saulės kaip mat atsikėlė.

Ramumas, gerumas ir meilė ore,

Tik pažiūrėki, kaip gimsta diena!

 

Koks grožis, koks gėris,

Taip gera širdy

Matyti tą gamtą,

Prabusti šįryt!

 

 

Gimtadienis

Nors apniukus ši diena,

Ji man džiugesio pilna:

Sugužės būrys svečių,

Mums bus linksma ir smagu.

 

Kiek čia džiugesio, smagumo,

Kiek čia daug daug šypsenų,

Meilę, džiaugsmą mes dalinam,

Džiaugiamės visi kartu!

 

Snaigės

 

Štai pažvelk tenai į tolį,

Snaigės pirmosios skrajoja.

Šoka savo ramų šokį,

Skraiste žemę jos apkloja.

 

Sukas, šoka jos ratu.

Sukimės su jom kartu.

Kaip smagu! Ei, kaip smagu!

Džiaukimės su jom kartu!

 

Lietuva

 

Lietuva, šalele mano,

Kiek kančių patyrus Tu.

Kiek karių Tu nugalėjus

Ir laimėjus daug karų.

 

Tavo praeitis didinga:

Kunigaikščiai, karžygiai,

Didžios pilys ir šventyklos,

Katedra bei milžinų kapai.

 

Tie nameliai, tos trobelės

Ir prie jų augą darželiai.

Visa tai- tai Lietuva.

Lietuva, myliu Tave!

 

Pavasaris

Tirpsta sniegas,

Skleidžias gėlės,

Paukščiai grįžta iš pietų.

Bunda jau gamta po šalčių,

Po žiemos šaltų dienų.

 

Ta pavasario gaiva,

Ramus oras, šiluma,

Meile dvelkianti gamta

Bunda su augalija.

 

Štai aplink žolė žaliuoja

Po žiemos sunkių vargų,

O tenai žibutės pirmos

Skleidžia mėlynus žiedus.

 

Tik pažvelk jau atsikėlę

Gyvūnėliai po žiemos.

Bėga pamiške, žingsniuoja,

Skuba jie be paliovos.

 

Visa tai pavasaris,

Visa tai gaiva,

Visa tai po žiemos

Atgimstanti gamta.

 

Nakties ramybė

Tas nakties dangus

Neapsakomai gražus.

Žvaigždės paslaptingo grožio,

Mėnesienos atspindžiai.

 

Meilė, ramuma, tyla

Ir meili nakties dvasia,

Taip ir kviečia mus užmigti,

Angelus gražius sutikti.

 

Laukimas

 

Įsileiskite jaukumą,

Pasipuoškite namus,

Nuraminkit sielą tyliai,

Sušnabždėkit, gera bus.

 

Vakarą šį tylų, ramų,

Angelai gražiai giedos,

Gėris, meilė ir laukimas

Širdį guos be paliovos.

 

Pasiruoškite,

Jau šiąnakt kūdikėlis atkeliaus,

Šią žiemos naktelę šaltą,

Širdis šildys ir paguos.

 

Piemenėliai jau sukluso,

Žvaigždės žėri dar ryškiau,

Angelų giesmė nutilo,

Kūdikėlis gimė jau!

 

 

Sapnų karalystėj…

 

Kai vakare užmiega gamta,

Sapnų karalystė pasako:

-Eime! Įženki pro mano gražiuosius vartus,

Aš pažadu gera, vaikeli, čia bus.

Kokia čia ramybė, kokia gaivuma!

Manau, kad kitos tokios žemėj nėra.

 

Ten šviečia mėnulis,

Žvaigždžių gausuma.

Ten debesys plaukia,

Ir kviečia mane.

 

Šviesu ten be galo, bet saulės nėra,

Nušviečia man kelią žvaigždžių gausuma.

Mielai pasilikčiau šioje šalyje,

Bet reikia jau keltis, jau kelias gamta.