,,Auksinis rudenėlis” keliauja

Tradicinė jaunųjų kūrėjų šventė ,,Auksinis rudenėlis“ kasmet suburia tuos, kurie bando plunksnos aštrumą, – rašančius eiles, sakmes, padavimus, dainas, apsakymus. Kiekvieną rudenį vis kitoje vietoje vykstantis renginys organizuojamas kūrėjams paskatinti, juos įvertinti, padėkoti.
Šiemet vykome į Lazdijų rajone Kybartų kaime esantį ,,Jotvingių kiemą“. Tai Donato Mazurkevičiaus įkurtas buities ir akmenų muziejus. Tai unikali vieta, nes čia susieina dvi senosios žemės – Jotva (Dainava) ir Sūduva, ribojasi du dabartiniai etnografiniai regionai – Dzūkija ir Suvalkija, čia pat Valstybės siena, atskirianti ir jungianti Lietuvą ir Lenkiją, už kurios vis dar gyvena lietuvių bendruomenė, išsaugojusi protėvių kalbą, kultūrą, ūkininkavimo tradiciją, pamaldumą, senovišką nuoširdumą ir didžiavimąsi Lietuva. Ši vieta – tai jotvingių, išnykusios baltų genties, žemės. Jotvingių garbei ir pavadintas muziejus. Kad akmuo yra geriausias Gamtos istorijos ir žmogaus veiklos metraštininkas, įsitikinome apžiūrėdami daugybę įvairiausių akmenų akmenėlių ir senoviškų buities įrankių, namų apyvokos rakandų bei žemės ūkio padargų.
Po didžiuoju kaštonu, mums dosniai bėrusiu savo dygliuotus vaisius, susėdome skaityti savo kūrybą, paklausyti kitų, padainuoti, pamąstyti. Skambėjo muzika, eilės, krito rusvėjantys lapai, šypsojosi saulė… Buvo gera.
Grįždami namo, užsukome į Kirsnos dvarą, pasigėrėjome puikiai sutvarkyta aplinka, tvenkiniais, tilteliais, arklidėje paglostėme žirgus.
Buvo puiki, kupina įspūdžių kelionė, už kurią dėkingi esame lietuvių kalbos mokytojoms. Ačiū ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui R. Baronienei už šiltą, paskatinantį žodį ir labai skanius, ,,ką tik prigrybautus“ baravykus.
Augustė Giedraitytė, 7a kl. mokinė